- patalkėti
- patalkė́ti, -ė́ja (patal̃ki DŽ1), -ė́jo Pnd, Antš, Kp, Adm, Ds 1. žr. patalkinti 1: Patalkė́k mum šiandiej rugių vežt Slm. Prašė žmonių patalkė́ti, kas kiek gali Krs. 2. žr. patalkinti 3: Vinculis suėmė abiem rankom rąstgalį. Kėlė jį taip sunkiai, kad pribėgau aš patalkėti J.Balt. \ talkėti; atitalkėti; patalkėti
Dictionary of the Lithuanian Language.